garankšnis

garánkšnis sm. (1), garañkšnis (2) žr. 1 garankštis 1: Šitie garañkšniai tai tik virvę gadina Aln. Siūlų labai nesuk, kad nepasidarytų garánkšnių Ldk. ║ Begręžiant rūbus, pasdaro garankšnis Zr. Kam tiek garankšnių ant sijono prisidirbai? Ktk.